pamaniau, papasakosiu, kaip pasisūdyti žiemai žiobrio.
Atšalus orams, (gal lapkritį), pagauto žiobrio viduduriuose neturi būti žolių, tik toks žiobris tinka sūdymui.
Žiobrio plauti nereikia, svarbu įtrinti visą žiobrį rūpia druska, ypač žiaunas. Aš per žiaunas druskos truputį prikišu ir į vidurius. Svarbu, kad žiaunos būtų prigrūstos druskos.
Reikia paimti du vienodus kibirus. Į vieną kibiro dugną žeriamia druskos sluoksniuką, suguldome žiobrį vienas šalia kito (jau prikištomis žiaunomis druskos) ant viršaus beriame druską. Taip sluoksniuojame kiek turime žuvies. Aš dažniausiai sūdau po dvidešimt žuvų (tiek spėju suvalgyti kol neperdžiūva).
Antrą kibirą reikia dėti ant paruošto žiobrio ir prikrauti į jį svorio, ne mažiau kiek sveria žuvis. Taip paslėgtą žiobrį reikia palikti kokias 3-5 paras vėsioje patalpoje. Druska ištraukia iš žuvies vandenį, žiobris lieka apsemtas.
Po trijų parų sūdymo žiobris būna nesūrus, po penkių - druska jau jaučiasi.
Dabar jau galime išimti žiobrį iš kibiro, svarbu gerai nuplauti šaltu vandeniu. Aš dar pamirkau, kad ištirptų druskos likučiai, bet iš žiaunų druskos išplauti negalima.
Taigi imam žiobrį ir kabinam jį žemyn galva. Apačioje po pakabinta žuvimi patieskite laikraščių, nes varvės. Žiobrį džiovinu šiltai, panašiai po trijų parų (kai išdžius) žuvį perkabiname galvom į viršų, kad neišvarvėtų žiobrio riebalai.
Žiobrį tinka valgyt prie alaus...
Skanaus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą